Indrė Sventickienė apie krepšinį ir favoritą prezidento rinkimuose

Trečią sezoną BC TIKETĄ atstovaujanti krašto puolėja, buvusi Lietuvos jaunimo merginų rinktinės narė, Lietuvos moterų krepšinio lygos MRU ekipoje žaidusi krepšininkė INDRĖ SVENTICKIENĖ, šiandien dalinasi su mumis mintimis apie tai, ką reiškia augti krepšininkų šeimoje, bei atskleidžia už ką balsuotų prezidento rinkimuose. 

Indre, ar nesuklysčiau sakydama, kad užaugai krepšinio aikštelėje?

Tikrai taip, tiek mano tėtis, tiek dėdė, tiek pusbrolis krepšininkai (Indrės tėtis -  buvęs krepšininkas ir treneris Arūnas Grigas,dėdė – buvęs krepšininkas ir treneris Ginatars Pocius, pusbrolis -  krepšininkas Martynas Pocius – aut. past.), pasiekę dideles aukštumas. Krepšinis apskritai buvo ir yra viena pagrindinių pokalbio temų susitikus su giminaičiais. Dažnai juokaudami stebime, kiek susitikus praeina laiko, kol pradedame kalbėti apie krepšinį. Manau, kad ilgiau valandos niekada neištempėme (juokiasi).

Kokį geriausią patarimą, kurį pritaikei krepšinio aikštelėje, gavai iš savo tėčio? 

Negalėčiau išskirti vieno patarimo. Visi patarimai, kurių sulaukiu iš tėčio, yra be galo naudingi ir visus juos stengiuosi pritaikyti krepšinio aikštelėje. Patarimų gaunu ir pačių varžybų metu nuo sirgalių suoliuko, taigi iš karto stengiuosi į juos atsižvelgti, o tuo pačiu ir patarti komandos draugėms.

Ar žaisdama svajojai, tarkim, žaisti kokiam užsienio klube, ar visgi tai buvo labiau pomėgis?

Nors tikriausiai visi mano šeimos nariai tikėjosi, kad eisiu šeimos krepšininkų pėdomis, tačiau aš visuomet sakiau, jog iš krepšinio gyventi bei uždirbti pinigų nenoriu, tai visgi yra mano pomėgis.

Kokias stipriausias savo kaip žaidėjos savybes išskirtum?

Manau, kad greitis ir gynyba. Vienas pirmųjų mano trenerių, Algirdas Budėnas, labai daug dėmesio skyrė gynybai, visas savo amžiaus priešininkių komandas mes triuškindavome pagrinde dėl savo „žudančios“ gynybos, taigi įgytos žinios ir įgūdžiai yra išlikę iki šiol. Na dar kartais suveikia „tėčio snaiperio ranka“, tačiau ne taip dažnai, kaip aš norėčiau, tai net nežinau, ar tai galima priskirti prie mano stiprybių (galima, galima – aut. past.).

Kaip manai su kuria komandos drauge tau sekasi geriausiai susikalbėti aikštelėje?

Sunku išskirti. Galiu pasakyt, kad Tiketa tikrai draugiška ir labai komandiška komanda, taigi ir žaidžiame komandiškai, kamuolio niekas tikrai negaili, jei yra gera proga, „paso“ visuomet sulauksiu ar pati „papasuosiu“. Žinoma, man visuomet geriau susikalbėti sekasi su tomis, su kuriomis žaidžiu kiek ilgiau. Su Greta Šniokaite žaidžiu nuo Vilniaus krepšinio mokyklos laikų, su Monika Aleksaite žaidėme ir studentų lygoje, tai gal būtų galima išskirti jas.

Prasidėjus sezonui rodote tikrai, lengvai pasakius, gerus rezultatus, kaip manai kas tai lėmė?

Manau geras pasiruošimas - sportavome visą rugsėjo mėnesį gan intensyviai, tiek lauke, tiek salėje. Kadangi nieko papildomo atskirai aš nesportuoju tai viską lėmė pasiruošimas.

Krepšinis krepšiniu, bet papasakok šiek tiek apie save, ką be krepšinio gyvenime veiki, ką dirbi, kokie kiti tavo pomėgiai?

Dirbu teisininke, vienoje skolų išieškojimo įmonėje. Mėgstu skaityti knygas. Esu šiokia tokia serialų „maniakė“. Labai mėgstu keliauti, tai stengiuosi daryti kuo dažniau, kiek tik leidžia galimybės. Labai mėgstu laiką leisti gamtoje su draugais.

Už ką balsuotum prezidento rinkimuose iš jau pasiskelbusių kandidatų?

Gitaną Nausėdą.

Ar turi svajonę, kurią dabar galėtum mums išduoti?

Šį sezoną laimėti auksą :)

Grįžtant prie krepšinio, ar po varžybų stebi savo statistiką?

Visuomet pasižiūriu, ką nuveikiau, nes kuomet po varžybų manęs paklausdavo „kaip tau sekėsi?“, visuomet atsakydavau „nežinau, neatsimenu“. Varžybų metu neskaičiuoju savo statistikos, todėl po varžybų tikrai įdomu pasižiūrėti, kaip pasirodžiau.

Kaip vertini naująjį komandos strategą?

Puikiai. Labai patinka trenerio rimtas nusiteikimas, patinka, kad sugeba mus suvaldyti ir sudrausminti, kai reikia, tačiau tuo pačiu išlieka draugiškumas. Džiaugiuosi, jog daug dėmesio skiriama gynybai. Visa  trenerio į žaidimą įnešta strategija labai pagerino mūsų žaidimą. Dar tik sezono pradžia, o sirgaliai jau sako, kad mes atrodome labai stipriai ir labai įdomu žiūrėti, kaip mes šiemet žaidžiame. Manau tai didelis trenerio nuopelnas :)

Na ir tradicinis klausimas: kodėl gi ta BC TIKETA?

Nes BC Tiketa yra viena didelė šeima. Kuomet esi šiltai priimama į tokią didelę, mylinčią, draugišką, linksmą, įdomią, optimistišką šeimą, niekuomet nebesinori jos apleisti. Norisi tik stengtis dėl jos ir keliauti į priekį kartu.

Indrė su šeima  (iš kairės: sesuo, Indrė, mama ir tėtis)

Indrė su vyru

Komentarų nėra

Atsakykite