Indrė Vilkuotytė: „Nei kiek nesigailiu savo pasirinkimo, nes vargu, ar rasčiau kur nors geresnę komandą“
Artėjant „Akvilės“ moterų krepšinio lygos finaliniam
ketvertui ir sezono tiesiajai, pateikiame vieną nuoširdžiausių pokalbių su
jauniausia BC TIKETA žaidėja Indre Vilkuotyte arba kitaip, komandos draugių
vadinamai, tiesiog Vilke.
Indre, BC TIKETA puikiai pradėjo šį
sezoną ir pirmam etape pasiekė net 9 pergales iš 10 galimų, tačiau antrame etape
ne kartą klupo, o vėliau vėl atsitiesė ir grįžo į pergalių kelią ir net pasiekė
finalinį ketvertą, kaip manai, kas tai lėmė?
Manau, jog
puikią sezono pradžią lėmė mūsų darbas prieš jį – visą mėnesį komanda atliko
fizinį pasiruošimą, daug sportavom. Sezono pradžioje labai gerai rinkomės tiek
į treniruotes, tiek į varžybas, suolelis būdavo pilnas. Antroje sezono pusėje,
po švenčių, prasidėjo problemos – kas išvyko atostogauti, kas persikėlė į
aukštesnę lygą, kam darbai neleisdavo ateiti į rungtynes, galų gale iš
rikiuotės iškrito Kristina... Į kelias rungtynes susirinkom vos 7-8 žmonės, tad
nepajėgėme atsilaikyti prieš kelias varžoves. Į atkrintamąsias žengėme
tikrai nusiteikusios, „Svaja“ per tiek metų yra tapusi principine Tiketos
varžove, prieš 2 sezonus būtent jos nurungė mus ir pateko į finalo ketvertą,
tad atėjo mūsų eilė parodyti, ką galime, kai visos susirenkame ir nusiteikiame
kovoti, būtent tą ir padarėme (šypsosi).
Komanda patyrė ne vieną nuostolį:
Evelina Mauraitė perėjo į aukščiausią lygą, Kristina Palaimaitė gavo traumą ir
panašu, kad jau šį sezoną jos nebepamatysime aikštelėje. Kaip vertini
šiuos praradimus, bei kaip šie praradimai paveiks komandą?
Tikrai
gaila, kad praradome dvi puikias mūsų žaidėjas, tiek Evelina, tiek Kristina
labai padėdavo komandai tiek puolime, tiek gynyboje. Abi žaidėjos pasitraukė
netikėtai, tad visoms buvo lengvas šokas. Teko ieškoti pamainos esančiose
žaidėjose, taip pat prie komandos prisijungė Greta Šniokaitė, kuri puikiai
pakeitė išvykusią Eveliną, visos supratome, kad negalime sustoti ir turime
žaisti toliau, tad šių žaidėjų praradimai tik dar labiau sustiprino mus kaip
komandą.
Kalbant apie tavo krepšinio kelią,
koks jis buvo ir kas įsimintiniausia tau buvo šiame kelyje?
Krepšinio
kelią pradėjau Biržuose, jis mano gyvenime atsirado berods 2-oje klasėje. Buvau
hyperaktyvus vaikas (na ir dabar aktyvumu nesiskundžiu), daug klasiokių lankė
būtent krepšinį, tad ir aš nusprendžiau pasukti ta pačia linkme. Jaučiuosi
labai dėkinga savo mylimai trenerei Nijolei Kregždienei, be jos nebūčiau nė
pusė tiek, kiek esu dabar. Įsimintiniausių dalykų yra begalės, stovyklos,
finalo ketvertai, kelionės po pasaulį (su krepšiniu teko pabūvoti net
Kinijoje). Nuo pat vaikystės atstovavau ir savo metų, ir vyresnių komandas, tad
per krepšinį turiu daugybę pažinčių bei draugų. Teko atstovauti ir U14
rinktinėj, U16 ir U18 rinktinėse į dvyliktuką prasibrauti nepavyko, bet
atrankose dalyvavau. Taip pat prieš maždaug 6-7 metus žaidžiau už „Biržų duona“
komanda, su kuria žaidėme ir prieš Tiketą, o 10-oje klasėje gyvenau Vilniuje ir
žaidžiau už to meto komandą „Jaunieji talentai“, tad būtent iš 10 klasės turiu
daugiausia prisiminimų ir išlikusių draugų.
Krepšinis tave lydi dižiąją gyvenimo
dalį, o ką veiki asmeniniam gyvenime? Kokie čia tavo ateities tikslai?
Asmeniniame
gyvenime veikiu daug, ir manęs tikrai visur pilna. Dažnai 8 ryte išeinu iš namų
ir į juos sugrįžtu tik vėlų vakarą. Studijuoju kūno kultūros studijas,
dirbu aukle, taip pat dirbu Lietuvos bėgimo ir Lietuvos triatlono taurėse, bei
žinoma, mylimiausias darbas – krepšinio sekretoriate. Laisvalaikiu mėgstu
keliauti, daug vaikščioti, pamatyti ir patirti naujų dalykų, ir jokiu
būdu nesėdėti vienoje vietoje. O tikslų turiu daug, esu tvirto charakterio
ir visur stengiuosi siekti maksimumo, bet visi tikslai yra žemiški -
turėti gerą darbą, savo namus ir sukurti laimingą šeimą, bei pamatyti kuo
daugiau pasaulio, bet svarbiausias – būti laimingai.
Ar galėtum mums atskleisti savo
didžiausią svajonę arba tai ką labiausiai dabar norėtųsi patirti gyvenime?
Esu svajoklė
ir turiu labai gerą fantaziją, tad svajonių tiek daug, kad nė nežinau, kurią
galėčiau įvardinti kaip didžiausią. Kai bent viena didelė svajonė išsipildys –
pažadu, būtinai atskleisiu, kokia ji buvo (juokiasi).
Kokios muzikos klausai ir kokio
atlikėjo koncertą norėtum išvysti?
Muzikos
klausausi įvairiausios, tikrai skirtingos, tai labai priklauso nuo nuotaikos,
bet įprastai pops‘ą, deep house, vocal trance, repą, kartais net techno. Labai
norėčiau išvysti Justin Timberlake, Beyonce koncertus.
Kaip manai kokios tavo, kaip
krepšininkės bei asmeninės savybės labiausiai pasitarnauja tavo komandai?
Na šiaip
savęs jau krepšininke vadinti nedrįstu, labiau tiktų žodis mėgėja (juokiasi).
Savybės tai turbūt drąsa, nes ji yra tiek aikštėje tiek už jos ribų, dažnai
susilaukiu trenerio pagyrų už tai, kad kai žaidimas „stovi“ nebijau jo
išjudinti ir drąsiai veržiuosi krepšio link.
Na ir pabaigai, kodėl būtent BC
TIKETA? Vilnius turi ne vieną ekipą, pvz. DPV, Vilniaus universitetas, Svaja...
Ir ko palinkėtum savo komandos draugėm?
Istorija,
kodėl pasirinkau būtent Tiketą gan paprasta – kadangi dirbu krepšinio
sekretoriate, atvykus studijuoti į pirmą kursą tikrai norėjau žaisti krepšinį,
bet metų pradžioje taip pat dirbau padavėja, tad nelabai turėjau laiko
bendrauti su komandomis ir skirti laiko krepšiniui. Bet lapkričio mėnesį vienų
rungtynių kolegė buvo Aistė (tuo metu ji dar buvo Tiketos direktorė), ją
atsiminiau iš senų laikų, kad daug metų žaidusi Tiketoj, tai tiesiog
užklausiau, ar netyčia nereikia žaidėjos. Atsakymas buvo teigiamas, tad
ilgai netrukus prisijungiau prie komandos, ir nei kiek nesigailiu savo
pasirinkimo, nes vargu, ar rasčiau kur nors geresnę komandą. O komandos
draugėms linkiu sukaupt visas jėgas ir atiduot visą save finaliniam ketverte,
pykti tik ant savęs ir varžovių, bet ne komandos draugių, ir dar daug metų
visoms drauge kelti alaus (nealkoholinio (juokiasi) ) bokalą po pergalių!
Nuotraukos iš asmeninio archyvo:
