Kovingoji Karolina svajoja aplankyti Paryžių ir nekantrauja tapti Mokytoja!
Šiandien svečiuose Jums gerai pažįstama kovingoji Karolina, o mums, mūsų komandos šypsena ir džiugesys :)
Tai gal ir pradėkime nuo klausimo apie šypsena. Kaip čia taip yra, kad tavęs be šypsenos niekada nepamatysi, kas tave įkvepia nuolat šypsotis?
Turbūt nuolatinis noras tobulėti. Taip pat gerai praleistas laikas, galiu drąsiai teigti, jog esu laiminga, nes mane supa tikrai nuostabūs žmonės, o ir pati stengiuosi visada iš savęs išgauti tiek kiek galiu.
O kodėl žaidi krepšinį?
Krepšinis man davė labai daug ir nulėmė begalę sprendimų praeityje, turbūt todėl jį ir tebežaidžiu. Taip pat tai puikus būdas atsipalaiduoti, išsikrauti ir pabėgti nuo kasdienės rutinos
O kokia buvo pirmoji pažintis su krepšiniu. Kiek tau buvo metų? Kokios aplinkybės?
Viskas prasidėjo nuo žaidimų kieme su berniukais, kai dar tik žaisdavome „krokodilą“, o vėliau „orinuką“. Vėliau, 7 klasėje, per kūno kultūros pamoką priėjo mano pirmoji trenerė Rasa Buivydaitė ir pasiūlė lankyti krepšinį, nes jau tada buvau ganėtinai praaugusi savo bendraamžes. Iš pradžių buvo sunku pasivyti komandos drauges, nes jos turėjo krepšinio pagrindus, bet man sekėsi puikiai, svarbiausia, man tai patiko ir mane tai vežė. Nepraleisdavau nei vienos treniruotės.
Ar turi/turėjai krepšinio idealą?
Tikrai taip! Visada norėjau būti kaip mano kraštietė Giedrė Paugaitė. Todėl kiekvienoje komandoje "kovodavau" dėl 11 marškinėlių numerio. Taip pat kiekviena vasarą stebėdavau moterų rinktinės varžybas ir visada jas palaikydavau.
Bet dabar žaidi ne 11, o 22-uoju. Kas pasikeitė?
Kaip ir sakiau, nuo mažens žaidžiau tik 11 numeriu, bet nutiko taip, jog 12 klasėje man pasiūlė žaisti už Šiaulių universiteto komandą, o ten 11 numeris jau buvo užimtas, tad nusprendžiau savo numeri tiesiog padvigubinti ir nuo tada žaidžiu 22 numeriu. Dažnai juokais sakau, jog tai dviguba sėkmė.
Kodėl Tiketos komanda? Kaip joje atsidūrei?
Baigus mokyklą įstojau į Lietuvos Edukologijos universitetą Vilniuje, o krepšinio taip lengvai nesinorėjo paleisti. Kadangi universitete merginų komandos nebuvo, nusprendžiau ieškoti tarp Vilniaus moterų komandų, o paklausiusi pažįstamų patarimų išsiunčiau prašymą tik į Tiketą, kur ir sulaukiau sutikimo ir jaukaus priėmimo. Džiaugiuosi ten, kur dabar esu.
Ar turi kokių ritualų, kurių laikaisi prieš varžybas? O kaip dėl prietarų?
Atvirai pasakius, prietarais netikiu, bet prieš varžybas stengiuosi 1-2 valandas nevalgyti, nes kitaip tai atsiliepia mano žaidimui.
TU prieš/per/po varžybų?
PRIEŠ varžybas dažniausiai klausau motyvuojančios muzikos ir deduosi daiktus į krepšį, tada keliaujų į autobusų stotelę. PER varžybas, dažniausiai stengiuosi palaikyti savo komanda kiek galėdama, šaukiu, net panos gretimai sėdinčios atsitraukia (juokiasi), o žaidžiant stengiuosi visada surinkti kamuolius ar pakartoti metimus, atsitverti. PO varžybų dažniausiai vykstu namo mokytis arba einame su komanda atšvęsti pergalės ir žinoma pavalgyti :D
Kokios tavo stipriosios savybės? Ar turi silpnybių, kurioms negali atsispirti?
Manau, jog į šį klausimą geriausiai atsakytų mano artimieji ir komanda. Bet manau, kad tai būtų - Punktualumas, Užsispyrimas, Geraširdiškumas. Vienintelė mano silpnybė yra skanus maistas, niekada neatsisakysiu skaniai pavalgyti.
Šį sezoną, retai tave galime pamatyti aikštelėje su komanda, kada galima laukti didesnio Karolinos indėlio?
Taip, kad ir kaip bebūtų gaila, šį pusmetį buvau apsikrovusi darbais, tad teko paaukoti keletą varžybų, bet pažadu, kad nuo 2018 metų būsiu aktyvesnė ir dar jus nustebinsiu.
Papasakok, kodėl pasirinkai geografijos studijas, žinant, kad tai nėra labai populiari specialybė?
11-oje klasėje mokykla organizavo kelionę į LITEXPO
studijų mugę. Tuo metu dar nežinojau, ką rinktis, o stojimai jau suko galvą (nes laikas bėga taip greitai!). Kadangi mokykloje mėgau geografijos pamokas, ieškojau,
kur galėčiau pasiteirauti apie šią specialybę. Labiausiai patraukė LEU stendas,
kuriame gavau reikiamos informacijos apie studijas, tad jau 12-oje klasėje
žinojau, kad studijuosiu geografija.
Taip pat prie šio pasirinkimo prisidėjo ir mokytojų patarimai, o labiausiai
motyvavo tai, jog būnant mokytoju, tu niekada nepasensi, visada privalėsi būti
jaunas ir savo mokinių draugas. Tad savo sprendimu visiškai neabejoju iki šiol.
Savanoriavimas užima labai didelę tavo laiko dalį, papasakok apie tai daugiau.
Taip, iš ties daug savanoriauju, viso to tikslas parodyti, jog pinigai nėra vienintelė paskata kažką daryti, o taip pat puikus būdas tobulinti save, kaip asmenybę ir ją auginti. Kiekvienas savanoriavimas, iš tiesų, duoda labai daug: nuo begalinės patirties, savęs tobulinimo, žinių bagažo didinimo iki nuostabių draugų ir akimirkų.
Kokie tavo ateities planai?
Vienas iš pagrindinių planų, tai pabaigti bakalauro studijas ir toliau savanoriauti, tobulinti save, keliauti ir tapti MOKYTOJA!
Jei negyventum Lietuvoje, kokia tai būtų kita šalis?
Manau, kad tai būtų Prancūzija, trokštu aplankyti šia šalį ir žaviuosi jos kultūra. Be to esu romantikė, o Prancūzijoje yra Paryžius... o Paryžius yra meilės miestas... (šypsosi).
O jei galėtum pasirinkti vieną, bet kokią antgamtinę galią, kokia ji būtų? Kodėl?
Hmm.. manau tai būtų teleportacija! Tai puikus pasirinkimas, kadangi galėčiau judėti erdvėje, aplankyti daug pasaulio vietų, o laiko sąnaudos keliaujant būtų išnaudotos dar didesniam kiekiui pasaulio vietų pamatymui teleportuojantis.
Ko palinkėsi sau, komandai ir savo sirgaliams ateinančiais 2018-aisiais metais?
Sau palinkėsiu ištvermės, bendrai komandai ir asmeniškai kiekvienai linkiu neprarasti tikėjimo viena kita ir savimi. O sirgaliams palinkėsiu rasti laiko dažniau ateiti ir palaikyti mūsų komandos varžybų metu. Mums jūsų reikia!
