Komandos kapitonė Gytė jėgas išmėgina ne tik krepšinio aikštelėje, bet ir šunų biatlone!
Užsispyrimo ir atkaklumo nestokojanti, ilgametė komandos kapitonė, didelė šunų mylėtoja, keliautoja ir viena komandos TIKETA įkūrėjų Gytė Urniežiūtė šiandien dalinasi mintimis ne tik apie krepšinį. Tačiau natūralu, kai krepšinis užima tokią didelę gyvenimo dalį nuo jo pabėgti neįmanoma, o gal ir nereikia.
Gyte, papasakok kokia buvo tavo pirmoji pažintis su krepšiniu? Kokios aplinkybės lėmė, tavo, kaip krepšininkės karjerą?
Krepšinis mano gyvenime atsirado nuo antrosios klasės. Aišku, kaip ir pridera mergaitei, lankiau muzikos mokyklą, bet taip ir nepavykus išmokti parašyti smuiko rakto, teko jos atsisakyti. Antras bandymas - šokiai, tačiau ir ten nepajutau didelio azarto ir aistros. Tad po dviejų nesėkmingų bandymų, mama nutarė, kad galbūt mane sudomintų krepšinis. Ir neprašovė! Jau kitą dieną viena ėjau į krepšinio treniruotę. Taip ir prasidėjo mano krepšininkės kelias.
Ką tau reiškia žaisti krepšinį dabar, kai jau prabėgo nemažai laiko nuo antros klasės?
Krepšinis - laisvalaikio praleidimo būdas, galimybė pažinti skirtingų tautybių žmones iš įvairių šalių, pabendrauti su jais.
Ne, niekada.
Kokios varžybos buvo įsimintiniausios?
Svarstau ar noriu apie jas papasakoti (juokiasi). Na gerai, įsimintiniausios varžybos ir vis dar daugiausiai juoko keliančios, tai buvo varžybos su sporto mokyklos komanda. Likus 10 sekundžių iki varžybų pabaigos, laiminėjome 1 tašku ir dar mūsų kamuolys. Pergalė garantuota. Bet... Komandos draugė iš užribio išmetė kamuolį man, o aš, priėmusi jį, įmetu du taškus... į savo krepšį.... varžybos pralaimėtos 1 tašku. Įsivaizduokite visų reakcijas ir veido mimikas...
O šiaip, tai vienas varžybas išskirti sunku, bet iki šiol su malonumu prisimenu „Tiketos“ 4 sezonus NMKL. Pirmajame sezone iškovojome 4-ąją vietą, antrajame - 3-iąją, trečiajame - 2-ąją, o ketvirtajame tapome lygos čempionėmis. Šie ketveri metai ilgai išliks mano atmintyje.
Jei jau prakalbome apie „Tiketą“, tai šioje komandoje esi nuo pat jos įkūrimo. Ar buvo kada minčių pakeisti komandą?
Neslėpsiu, minčių tikrai buvo, bet matyt, esu gimusi po laiminga žvaigžde ir to daryti neprireikė. Už pirmąjį kartą, esu dėkinga Dovilei, kuri mane perkalbėjo (p.s. Ačiū tau, Dovile), už antrąjį... ai tegul lieka paslaptyje (šypsosi).
Taip pat esi ir tarp tų, kurie atlieka organizainį vaidmenį ir lipdo komandą sezono pradžioje ir jo eigoje. Su kokias sunkumais susiduriate kiekvieno sezono pradžioje?
Nežinau ar tai sunkumai, gal labiau iššūkiai? Kiekvienas sezonas savaip įdmus, kiekvienas naujas žmogus į komandą įneša naujų vėjų ir savo charizmą, todėl norisi ne tik suburti komandą, kuri skintų pergales, bet kartu būtume ir draugėmis už krepšinio aikštelės ribų. Taip jau yra - vieni išeina, o kiti ateina, tačiau mūsų komandoje, manau, yra susiformavę žaidėjų branduolys, kurios mielai aukoja savo laisvalaikį komandai. O kiekvieno naujo sezono pradžioje visada aptariame, kokių pozicijų žaidėjų mums labiausiai trūksta ir bendromis jėgomis jų ieškome.
Viena koja esi ir veteranų krepšinyje, nors Lietuvos veteranų čempionate dar dalyvauti neleidžia amžius, bet tarptautiniuose turnyruose žaidi jau ne vienerius metus. Kuo skiriasi Akvilės lygos kovos nuo veteranų?
Skirtumas, tarp Akvilės lygos ir veteranų, labai didelis. Akvilės lygoje yra komandų ir žaidėjų, kurių tikslas - įrodyti ką jos gali, noras pereiti į aukštesniąją lygą. Tuo tarpu, veteranų krepšinyje, atvažiuoja žmonės, kurie nori ne tik pasportuoti, bet kartu ir gerai praleisti laiką bendraminčių kompanijoje.
Gyte, o kokios tavo stipriosios savybės? Ar turi silpnybių, kurioms negali atsispirti?
Aš visada siekiu geriausio rezultato tiek krepšinio aikštelėje, tiek kitose gyvenimo srityse. Krepšinis išugdė užsispyrimą, norą siekti tik aukščiausių rezultatų, kovoti už kiekvieną centimetrą po saule (juokiasi). O silpnybių, aišku turiu ir nemažai, bet negaliu jų išduoti...
Krepšinis, krepšinis... o ką veiki, kai nežaidi krepšinio?
Dienos metu, nerūdijančio plieno baldų kavinėms įmonėje, dirbu vadybininke, o vakarais skubu į įvarias krepšinio varžybas, kur rašau protokolus, vedu statistiką, kaip sakant, skaičiuoju krepšininkų klaidas (juokiasi).
O laisvalaikiu? Turi hobių?
Pagrindinis mano hobis ir laisvalaikio praleidimo būdas - krepšinis, bet kartą per metus kartu su savo vokiečių aviganiu, Grantu, dalyvaujame šunų biatlono varžybose. Bėgame 8-10 km atkarpą, kur Grantas papildomai turi atlikti įvairias užduotis. Tai labai įdomus užsiemėmimas, reikalaujantis specialaus pasiruošimo tiek man, tiek Grantui.
Ko palinkėtum sau ir savo komandai?
Komanda, siekime pergalių kartu, nes mes visos, kartu ir kiekviena atskirai, esame labai svarbios komandai. Pasidžiaukime ne tik didelėmis pergalėmis aikštelėje, bet ir už jos ribų, mažais asmeninias pasiekimais. O sau palinkėsiu dar ilgai žaisti krepšinį ir sutikti vis naujų žmoniu, kurie kiekvieną kartą atneša kažką naujo į mano gyvenimą.
Ir pabaigai, ar turi kokių ritualų ar prietarų, prieš varžybas?
Nei prietarų, nei ritualų neturiu, į krepšinio aikštelę einu gerai praleisti laiko! :)
