bctiketa - Naujienos

Indrė Sventickienė apie krepšinį ir favoritą prezidento rinkimuose

Wed, 10 Oct 2018 10:49:00 +0000

Trečią sezoną BC TIKETĄ atstovaujanti krašto puolėja, buvusi Lietuvos jaunimo merginų rinktinės narė, Lietuvos moterų krepšinio lygos MRU ekipoje žaidusi krepšininkė INDRĖ SVENTICKIENĖ, šiandien dalinasi su mumis mintimis apie tai, ką reiškia augti krepšininkų šeimoje, bei atskleidžia už ką balsuotų prezidento rinkimuose.

Indre, ar nesuklysčiau sakydama, kad užaugai krepšinio aikštelėje?

Tikrai taip, tiek mano tėtis, tiek dėdė, tiek pusbrolis krepšininkai (Indrės tėtis - buvęs krepšininkas ir treneris Arūnas Grigas,dėdė – buvęs krepšininkas ir treneris Ginatars Pocius, pusbrolis - krepšininkas Martynas Pocius – aut. past.), pasiekę dideles aukštumas. Krepšinis apskritai buvo ir yra viena pagrindinių pokalbio temų susitikus su giminaičiais. Dažnai juokaudami stebime, kiek susitikus praeina laiko, kol pradedame kalbėti apie krepšinį. Manau, kad ilgiau valandos niekada neištempėme (juokiasi).

Kokį geriausią patarimą, kurį pritaikei krepšinio aikštelėje, gavai iš savo tėčio?

Negalėčiau išskirti vieno patarimo. Visi patarimai, kurių sulaukiu iš tėčio, yra be galo naudingi ir visus juos stengiuosi pritaikyti krepšinio aikštelėje. Patarimų gaunu ir pačių varžybų metu nuo sirgalių suoliuko, taigi iš karto stengiuosi į juos atsižvelgti, o tuo pačiu ir patarti komandos draugėms.

Ar žaisdama svajojai, tarkim, žaisti kokiam užsienio klube, ar visgi tai buvo labiau pomėgis?

Nors tikriausiai visi mano šeimos nariai tikėjosi, kad eisiu šeimos krepšininkų pėdomis, tačiau aš visuomet sakiau, jog iš krepšinio gyventi bei uždirbti pinigų nenoriu, tai visgi yra mano pomėgis.

Kokias stipriausias savo kaip žaidėjos savybes išskirtum?

Manau, kad greitis ir gynyba. Vienas pirmųjų mano trenerių, Algirdas Budėnas, labai daug dėmesio skyrė gynybai, visas savo amžiaus priešininkių komandas mes triuškindavome pagrinde dėl savo „žudančios“ gynybos, taigi įgytos žinios ir įgūdžiai yra išlikę iki šiol. Na dar kartais suveikia „tėčio snaiperio ranka“, tačiau ne taip dažnai, kaip aš norėčiau, tai net nežinau, ar tai galima priskirti prie mano stiprybių (galima, galima – aut. past.).

Kaip manai su kuria komandos drauge tau sekasi geriausiai susikalbėti aikštelėje?

Sunku išskirti. Galiu pasakyt, kad Tiketa tikrai draugiška ir labai komandiška komanda, taigi ir žaidžiame komandiškai, kamuolio niekas tikrai negaili, jei yra gera proga, „paso“ visuomet sulauksiu ar pati „papasuosiu“. Žinoma, man visuomet geriau susikalbėti sekasi su tomis, su kuriomis žaidžiu kiek ilgiau. Su Greta Šniokaite žaidžiu nuo Vilniaus krepšinio mokyklos laikų, su Monika Aleksaite žaidėme ir studentų lygoje, tai gal būtų galima išskirti jas.

Prasidėjus sezonui rodote tikrai, lengvai pasakius, gerus rezultatus, kaip manai kas tai lėmė?

Manau geras pasiruošimas - sportavome visą rugsėjo mėnesį gan intensyviai, tiek lauke, tiek salėje. Kadangi nieko papildomo atskirai aš nesportuoju tai viską lėmė pasiruošimas.

Krepšinis krepšiniu, bet papasakok šiek tiek apie save, ką be krepšinio gyvenime veiki, ką dirbi, kokie kiti tavo pomėgiai?

Dirbu teisininke, vienoje skolų išieškojimo įmonėje. Mėgstu skaityti knygas. Esu šiokia tokia serialų „maniakė“. Labai mėgstu keliauti, tai stengiuosi daryti kuo dažniau, kiek tik leidžia galimybės. Labai mėgstu laiką leisti gamtoje su draugais.

Už ką balsuotum prezidento rinkimuose iš jau pasiskelbusių kandidatų?

Gitaną Nausėdą.

Ar turi svajonę, kurią dabar galėtum mums išduoti?

Šį sezoną laimėti auksą :)

Grįžtant prie krepšinio, ar po varžybų stebi savo statistiką?

Visuomet pasižiūriu, ką nuveikiau, nes kuomet po varžybų manęs paklausdavo „kaip tau sekėsi?“, visuomet atsakydavau „nežinau, neatsimenu“. Varžybų metu neskaičiuoju savo statistikos, todėl po varžybų tikrai įdomu pasižiūrėti, kaip pasirodžiau.

Kaip vertini naująjį komandos strategą?

Puikiai. Labai patinka trenerio rimtas nusiteikimas, patinka, kad sugeba mus suvaldyti ir sudrausminti, kai reikia, tačiau tuo pačiu išlieka draugiškumas. Džiaugiuosi, jog daug dėmesio skiriama gynybai. Visa trenerio į žaidimą įnešta strategija labai pagerino mūsų žaidimą. Dar tik sezono pradžia, o sirgaliai jau sako, kad mes atrodome labai stipriai ir labai įdomu žiūrėti, kaip mes šiemet žaidžiame. Manau tai didelis trenerio nuopelnas :)

Na ir tradicinis klausimas: kodėl gi ta BC TIKETA?

Nes BC Tiketa yra viena didelė šeima. Kuomet esi šiltai priimama į tokią didelę, mylinčią, draugišką, linksmą, įdomią, optimistišką šeimą, niekuomet nebesinori jos apleisti. Norisi tik stengtis dėl jos ir keliauti į priekį kartu.

Indrė su šeima (iš kairės: sesuo, Indrė, mama ir tėtis)

Indrė su vyru

BC TIKETĄ papildė buvusi Lietuvos moterų rinktinės žaidėja

Fri, 21 Sep 2018 08:00:00 +0000

Likus vos kelioms dienoms iki sezono pradžios, skelbiame vieną iš svarbiausių ir reikšmingiausių sezono susitarimų su Kristina Vengryte!

Buvusi Lietuvos moterų rinktinės narė, viena paskutiniųjų prisijungė prie komandos, tačiau jau spėjo puikiai įsilieti į treniruočių procesą bei komandos gyvenimą.

Įspūdingi krepšininkės karjeros faktai, kalba patys už save: legionierės duonos ragauta ne tik Europos klubuose Ispanijoje ir Italijoje, bet ir už Atlanto JAV moterų komandoje. Lietuvoje atstovavo Kauno „Viči-Aisčių“ ir Vilniaus „Kibirkšities“ ekipoms, kur pastarojoje teko ir kapitonės vaidmuo, todėl tikimasi, kad Kristina ne tik sustiprins Tiketos aukštaūgių liniją, bet ir įneš stabilumo į komandos žaidimą.

Primename, kad pirmas rungtynes BC TIKETA žais jau spalio 6 d., 15 val. su KK PATRIOTĖS komanda, MRU didžiojoje salėje.

BC TIKETĄ papildė du jauni talentai

Tue, 18 Sep 2018 10:52:00 +0000

Sezonui artėjant septynmyliais žingsniais, Tiketa nenuilsdama komplektuoja būsimojo sezono komandą ir šiandien skubame pranešti, kad prie senbuvių Dovilės, grįžusios Evelinos, Gytės, Gretos, abiejų Indrių, Monikos, Faustos, Smiltės, Karolinos ir Eglės prisijungia perspektyvios Gynėjos Emilija Mikoliūnaitė (18) ir Vakarė Stankevičiūtė (19). Tik ką baigusios Vilniaus krepšinio mokyklą, laisvalaikiu mėgstančios žvejoti (!) ir save krepšinyje matančios net ir po 60 metų, tikimasi, įneš naujų ir greitų vėjų į komandą, bei savo atsidavimu ir atkaklumu prisidės prie Tiketos skambių pergalių! Emilija ir Vakarė ateinantį sezoną vilkės 6 ir 23 numerio marškinėlius.

Merginos, jūs visada kartu. Kartu atvykstate į treniruotes, kartu jose dirbate, kartu vykstat namo.

Abi: Taip, kartu mes žaidžiame jau 8 metus, tad puikiai viena kitą pažįstame ir pasitikime aikštelėje bei už jos ribų.

O kodėl krepšinis, ne šokiai, ne dainavimas?

Emilija: Krepšiniu pradėjau domėtis nuo pat mažens, tėvai vis pasiimdavo kartu į įvairias krepšinio varžybas, o būdama 7-8 m. sekdama dėdės pavyzdžiu (aut. Sauliaus Mikoliūno, Lietuvos futbolo rinktinės saugo) pradėjau lankyti futbolo treniruotes, tačiau vėliau išgąsdinta mamos, dėl futbolininkės kreivų kojų, pasukau krepšinio keliu.

Vakarė: Nuo pat mažų dienų domėjausi krepšiniu, visada turėdavau kamuolį su savimi, o užaugusi visada norėjau būti krepšininke. Aišku, domėjausi ir kitomis komandinėmis sporto šakomis: futbolu, rankiniu, bet vis tik galų gale, pasirinkau artimiausią sporto šaką – krepšinį.

Greitos, taiklios, perspektyvios, turbūt buvo ne vienas pasiūlymas iš komandų, taigi kodėl Tiketos komanda? Ko Tikitės iš artėjančio sezono?

Abi: Ne kartą teko žaisti priešininkių komandoje prieš Tiketą, todėl savo kailiu patyrėme ir žinojome, kad čia žaidžia stiprios moterys ir merginos, iš kurių mes galime pasisemti dar daugiau žinių bei patirties, patobulėti kaip krepšininkės. O iš ateinančio sezono tikimės kuo daugiau pergalių, žaisti Final4 ir iškovoti kuo aukštesnę vietą.

Šį sezoną vilkėsite 6 ir 23 numerius, kas lėmė tokį pasirinkimą?

Emilija: 6 numerio marškinėliais žaidžiu nuo pat mažens, o žaisdama kitu numeriu jaučiuosi lyg ne sava, todėl labai apsidžiaugiau, kai sužinojau, kad mano numeris komandoje liko laisvas.

Vakarė: Visada žaidžiau 5 numeriu, bet šioje komandoje jis užimtas (aut. Oi Vakare, tu kokia trečia eilėje :) ), o 23 numeris buvo atsarginis mano variantas, todėl jį ir pasirinkau.

Ar turite kokių ritualų, kurių laikotės prieš varžybas? O kaip dėl prietarų?

Kažkokių ypatingų ritualų neturime, nebent tai, kad prieš varžybas rūbinėje klausomės muzikos, ji mums padeda susikaupti ir „užsivesti“. O prietarų kažkaip neturime arba stengiamės nekreipti į juos dėmesio :)

Kokios jūsų stipriosios savybės? Ar turite silpnybių, kurioms negalite atsispirti?

Abi: Kadangi mes esame panašios, tad abi aikštelėje visuomet stengiamės atiduoti visas jėgas bei kautis iki galo, tai būtu mūsų vienos iš stipriausių savybių, tačiau kartu esame ir labai impulsyvios aikštelėje, tai būtu mūsų silpnybė.

O ką veikiate laisvalaikio metu? Ar turite kokių hobių?

Abi: Turint laisvo laiko pirmiausia stengiamės pailsėti bei gerai išsimiegoti. Kartais nueiname į kino teatrą bei mėgstame pažvejoti. Taip pat visada žiūrime futbolo bei krepšinio varžybas.

Ir linksmoji dalis:

Jei galėtumėt pasirinkti vieną, bet kokią antgamtinę galią, kokia ji būtų? Kodėl?

Emilija: Būčiau nematoma! Tada priešininkės manęs nematytu ir taip būtų lengviau apsiginti bei pelnyti taškus.
Vakarė: Norėčiau skraidyti! Kadangi esu žemo ūgio, taip galėčiau įdėti į krepšį, ir šiaip būtų smagu pažiūrėti viską iš viršaus.

Jei būtumėt kitos lyties, ką pirmiausiai padarytumėt?

Abi: Jei būtumėme kitos lyties, tai pirmiausia įdėtumėme į krepšį!

Įsivaizduokit, kad jums jau 83 m. Kaip save matote?

Abi: Vis dar save įsivaizduojame esant krepšinio aikštelėje, bet jau žiūrovų amplua, žiūrėtume kaip žaidžia mūsų anūkai. :D

Na ir pabaigai, ko palinkėsit sau, komandai ir savo gerbėjams artėjančiame sezone?

Abi: Linkime kuo daugiau pergalių, gražaus žaidimo, bei smagių, įsimintinų akimirkų kartu.

Nuotraukos iš asmeninio archyvo:

BC TIKETA ekipai vadovaus naujas strategas

Wed, 25 Jul 2018 08:12:00 +0000

BC TIKETA susitarė su nauju vyriausiuoju treneriu MARIUMI PAVLOVSKIU. Šis strategas pakeitė dvejus metus ekipai vadovavusį Edgarą Matusevičių, kuris dėl asmeninių priežasčių nebegalėjo toliau treniruoti komandos, su kuria praėjusiame sezone tapo trečiosios vietos laimėtojomis.

Marius Pavlovskis yra profesionalus treneris, Sostinės krpšinio mokyklos strategas, treniruojantis ne tik SKM auklėtinius, bet ir krepšinio klubą "Trakai".

"Esame be galo laimingos, kad toks profesionalus treneris sutiko padėti mūsų ekipai ir stojo prie jos vairo. Mums be galo trūko disciplinos komandoje bei profesionalaus pasiruošimo, panašu, su šio trenerio ambicijomis tikslai nemažės, o mes tik tobulėsime ir sieksime vis geresnių rezultatų." - apie pokyčius trenerių štabe kalbėjo klubo vadovė ir žaidėja Eglė Jucevičiūtė.

Indrė Vilkuotytė: „Nei kiek nesigailiu savo pasirinkimo, nes vargu, ar rasčiau kur nors geresnę komandą“

Thu, 19 Apr 2018 12:07:00 +0000

Artėjant „Akvilės“ moterų krepšinio lygos finaliniam ketvertui ir sezono tiesiajai, pateikiame vieną nuoširdžiausių pokalbių su jauniausia BC TIKETA žaidėja Indre Vilkuotyte arba kitaip, komandos draugių vadinamai, tiesiog Vilke.

Indre, BC TIKETA puikiai pradėjo šį sezoną ir pirmam etape pasiekė net 9 pergales iš 10 galimų, tačiau antrame etape ne kartą klupo, o vėliau vėl atsitiesė ir grįžo į pergalių kelią ir net pasiekė finalinį ketvertą, kaip manai, kas tai lėmė?

Manau, jog puikią sezono pradžią lėmė mūsų darbas prieš jį – visą mėnesį komanda atliko fizinį pasiruošimą, daug sportavom. Sezono pradžioje labai gerai rinkomės tiek į treniruotes, tiek į varžybas, suolelis būdavo pilnas. Antroje sezono pusėje, po švenčių, prasidėjo problemos – kas išvyko atostogauti, kas persikėlė į aukštesnę lygą, kam darbai neleisdavo ateiti į rungtynes, galų gale iš rikiuotės iškrito Kristina... Į kelias rungtynes susirinkom vos 7-8 žmonės, tad nepajėgėme atsilaikyti prieš kelias varžoves. Į atkrintamąsias žengėme tikrai nusiteikusios, „Svaja“ per tiek metų yra tapusi principine Tiketos varžove, prieš 2 sezonus būtent jos nurungė mus ir pateko į finalo ketvertą, tad atėjo mūsų eilė parodyti, ką galime, kai visos susirenkame ir nusiteikiame kovoti, būtent tą ir padarėme (šypsosi).

Komanda patyrė ne vieną nuostolį: Evelina Mauraitė perėjo į aukščiausią lygą, Kristina Palaimaitė gavo traumą ir panašu, kad jau šį sezoną jos nebepamatysime aikštelėje. Kaip vertini šiuos praradimus, bei kaip šie praradimai paveiks komandą?

Tikrai gaila, kad praradome dvi puikias mūsų žaidėjas, tiek Evelina, tiek Kristina labai padėdavo komandai tiek puolime, tiek gynyboje. Abi žaidėjos pasitraukė netikėtai, tad visoms buvo lengvas šokas. Teko ieškoti pamainos esančiose žaidėjose, taip pat prie komandos prisijungė Greta Šniokaitė, kuri puikiai pakeitė išvykusią Eveliną, visos supratome, kad negalime sustoti ir turime žaisti toliau, tad šių žaidėjų praradimai tik dar labiau sustiprino mus kaip komandą.

Kalbant apie tavo krepšinio kelią, koks jis buvo ir kas įsimintiniausia tau buvo šiame kelyje?

Krepšinio kelią pradėjau Biržuose, jis mano gyvenime atsirado berods 2-oje klasėje. Buvau hyperaktyvus vaikas (na ir dabar aktyvumu nesiskundžiu), daug klasiokių lankė būtent krepšinį, tad ir aš nusprendžiau pasukti ta pačia linkme. Jaučiuosi labai dėkinga savo mylimai trenerei Nijolei Kregždienei, be jos nebūčiau nė pusė tiek, kiek esu dabar. Įsimintiniausių dalykų yra begalės, stovyklos, finalo ketvertai, kelionės po pasaulį (su krepšiniu teko pabūvoti net Kinijoje). Nuo pat vaikystės atstovavau ir savo metų, ir vyresnių komandas, tad per krepšinį turiu daugybę pažinčių bei draugų. Teko atstovauti ir U14 rinktinėj, U16 ir U18 rinktinėse į dvyliktuką prasibrauti nepavyko, bet atrankose dalyvavau. Taip pat prieš maždaug 6-7 metus žaidžiau už „Biržų duona“ komanda, su kuria žaidėme ir prieš Tiketą, o 10-oje klasėje gyvenau Vilniuje ir žaidžiau už to meto komandą „Jaunieji talentai“, tad būtent iš 10 klasės turiu daugiausia prisiminimų ir išlikusių draugų.

Krepšinis tave lydi dižiąją gyvenimo dalį, o ką veiki asmeniniam gyvenime? Kokie čia tavo ateities tikslai?

Asmeniniame gyvenime veikiu daug, ir manęs tikrai visur pilna. Dažnai 8 ryte išeinu iš namų ir į juos sugrįžtu tik vėlų vakarą. Studijuoju kūno kultūros studijas, dirbu aukle, taip pat dirbu Lietuvos bėgimo ir Lietuvos triatlono taurėse, bei žinoma, mylimiausias darbas – krepšinio sekretoriate. Laisvalaikiu mėgstu keliauti, daug vaikščioti, pamatyti ir patirti naujų dalykų, ir jokiu būdu nesėdėti vienoje vietoje. O tikslų turiu daug, esu tvirto charakterio ir visur stengiuosi siekti maksimumo, bet visi tikslai yra žemiški - turėti gerą darbą, savo namus ir sukurti laimingą šeimą, bei pamatyti kuo daugiau pasaulio, bet svarbiausias – būti laimingai.

Ar galėtum mums atskleisti savo didžiausią svajonę arba tai ką labiausiai dabar norėtųsi patirti gyvenime?

Esu svajoklė ir turiu labai gerą fantaziją, tad svajonių tiek daug, kad nė nežinau, kurią galėčiau įvardinti kaip didžiausią. Kai bent viena didelė svajonė išsipildys – pažadu, būtinai atskleisiu, kokia ji buvo (juokiasi).

Kokios muzikos klausai ir kokio atlikėjo koncertą norėtum išvysti?

Muzikos klausausi įvairiausios, tikrai skirtingos, tai labai priklauso nuo nuotaikos, bet įprastai pops‘ą, deep house, vocal trance, repą, kartais net techno. Labai norėčiau išvysti Justin Timberlake, Beyonce koncertus.

Kaip manai kokios tavo, kaip krepšininkės bei asmeninės savybės labiausiai pasitarnauja tavo komandai?

Na šiaip savęs jau krepšininke vadinti nedrįstu, labiau tiktų žodis mėgėja (juokiasi). Savybės tai turbūt drąsa, nes ji yra tiek aikštėje tiek už jos ribų, dažnai susilaukiu trenerio pagyrų už tai, kad kai žaidimas „stovi“ nebijau jo išjudinti ir drąsiai veržiuosi krepšio link.

Na ir pabaigai, kodėl būtent BC TIKETA? Vilnius turi ne vieną ekipą, pvz. DPV, Vilniaus universitetas, Svaja... Ir ko palinkėtum savo komandos draugėm?

Istorija, kodėl pasirinkau būtent Tiketą gan paprasta – kadangi dirbu krepšinio sekretoriate, atvykus studijuoti į pirmą kursą tikrai norėjau žaisti krepšinį, bet metų pradžioje taip pat dirbau padavėja, tad nelabai turėjau laiko bendrauti su komandomis ir skirti laiko krepšiniui. Bet lapkričio mėnesį vienų rungtynių kolegė buvo Aistė (tuo metu ji dar buvo Tiketos direktorė), ją atsiminiau iš senų laikų, kad daug metų žaidusi Tiketoj, tai tiesiog užklausiau, ar netyčia nereikia žaidėjos. Atsakymas buvo teigiamas, tad ilgai netrukus prisijungiau prie komandos, ir nei kiek nesigailiu savo pasirinkimo, nes vargu, ar rasčiau kur nors geresnę komandą. O komandos draugėms linkiu sukaupt visas jėgas ir atiduot visą save finaliniam ketverte, pykti tik ant savęs ir varžovių, bet ne komandos draugių, ir dar daug metų visoms drauge kelti alaus (nealkoholinio (juokiasi) ) bokalą po pergalių!

Nuotraukos iš asmeninio archyvo:

Lietuvos nepriklausomybės proga draugiškos rungtynės BC TIKETA – KAŽKUR MATYTI

Wed, 07 Mar 2018 08:45:00 +0000

Antrosios pagal pajėgumą Lietuvos moterų krepšinio lygos „Akvilė“ komanda BC TIKETA kovo 9 d. 18:20 val., MRU didžiojoje salėje, į svečius pakvietė gerai žinomą vyrų krepšinio ekipą „Kažkur matyti“. Rungtynės organizuojamos artėjančios Kovo 11 d. proga, siekiant paminėti Lietuvos nepriklausomybę.

„Kaip ir daugeliui tautiečių, mums labai svarbu, kad gyvename laisvoje Lietuvoje ir turime galimybę nevaržomai išbandyti ir parodyti save įvairiose srityse. Mes žaidžiame krepšinį, kuris yra antroji mūsų šalies religija, todėl būtent krepšinio būdu ir nusprendėme paminėti šią, visiems svarbią, datą: tiek šimtmečio minėjimą, tiek artėjančią Kovo 11-ąją. Pasitarusios komandos viduje nusprendėme, kad pats geriausias būdas paminėti šią puikią progą, yra sužaisti draugiškas rungtynes su vyrais, kas galbūt ir nėra įprasta, bet tikrai leidžiama mūsų laisvoje šalyje.“ – apie artėjantį draugišką mačą kalbėjo BC TIKETA direktorė ir žaidėja Eglė Jucevičiūtė.

Norime priminti, kad įėjimas į rungtynes "laisvas" ir abiejų komandų sirgaliai labai laukiami. Švęskime Lietuvos nepriklausomybę kartu!

BC „Tiketa“ gynėja Evelina Mauraitė keliasi į aukšiausią moterų krepšinio lygą

Thu, 18 Jan 2018 13:17:00 +0000

Du sezonus Vilniaus BC „Tiketa“ komandai atstovavusi gynėja ir viena lyderiu, 22 metų Evelina Mauraitė, keliasi į Šiaulius, kur Lietuvos moterų krepšinio lygoje (LMKL) atstovaus „Šiauliai – Universitetas“ ekipai.

Šį sezona gynėja, vilniečių komandoje, buvo viena lyderiu, vidutiniškai pelnanti 17,8 taško ir renkanti po 18,3 naudingumo balų, taip pat pasižymėjusi itin geru pataikymo procentu, tačiau dar lapkričio mėnesį patyrus plaštakos lūžį, praleido nemažai varžybų.

Kaip patvirtino Evelina, pasiūlymas iš Šiaulių ekipos buvo netikėtas, tačiau labai viliojantis: „Kiekviena krepšininkė svajoja išbandyti save tarp pajėgiausių šalies žaidėjų, ne paslaptis, visada to norėjau ir aš, todėl gavusi šiauliečių pasiūlymą labai rimtai jį apsvarsčiau. Mokslai universitete baiginėjasi, todėl turiu galimybę visą savo laiką skirti mylimam sportui, be to „Šiauliai – Universitetas“ pasiūlė itin geras sąlygas, tad būtų kvaila atsisakyti. Aišku, labai gaila palikti savo dabartinę komandą, nes geresnės atmosferos bei noro laimėti sunku būtų rasti kitur, tačiau negaliu praleisti man suteiktos galimybės.“

„Mums labai gaila paleisti tokią žaidėją. Pirmiausia, Evelina ne tik mūsų komandos lyderė bei taškų kalvis, bet kartu ir tikra komandos siela, todėl natūralu, kad ši žinia mus labai nuliūdino. Aišku, turime suprasti, kad tai - galimybė, ji pakankamai jauna, galinti užsikabinti ir kažko pasiekti šiame sporte, ko mes pasiūlyti, deja, negalėjome, o iš kitos pusės, džiaugiamės, kad mūsų komandoje atsiranda žaidėjų, kurios pastebimos ir aukščiausios lygos komandų. Aišku, kaip dabar ją paleidžiam, taip ir lauksim sugrįžtant, jai durys į mūsų komandą visada liks atviros.“ – kalbėjo BC „Tiketa“ klubo prezidentas Petras Valinčius.

Kaip jau anksčiau minėta prie komandos prisijungė Greta Šniokaitė, kuri, tikėtina, užpildys šią vilniečių netektį, tik, kaip ir yra sakęs vyr. treneris Edgaras Matusevičius, reikės laiko kol Greta atsistatys po patirtų traumų ir galės imtis svaraus vaidmens varžybų metu, nors jau paskutiniosiose varžybose, Greta, net saugodama save, į varžovių krepšį įmetė 7 taškus, sugriebė bei perėmė po 2 kamuolius. Jau netrukus bus paskelbtas antrojo etapo tvarkaraštis, kur BC „Tiketa“ susikaus su stipriausiomis „B“ grupės komandomis. Pirmosios rungtynės planuojamos jau sausio 28 d. namų salėje.

Ir pabaigai, linkime Evelinai, kuo didžiausios sekmės, taiklių metimų, bei gerų komandinių ir asmeninių rezultatų. Lauksime tavęs sugrįžtant!

Prie BC „Tiketa“ ekipos jungiasi daugkartinė LMKL čempionė

Thu, 11 Jan 2018 12:34:00 +0000

Šiandien BC „Tiketa" pateikė staigmeną ir savo sudėtyje įregistravo naują žaidėją, daugkartinę Lietuvos čempionę, 25 metų, 180 cm ūgio gynėją Gretą Šniokaitę.

Vienvaldė „Akvilės krepšinio lygos" A grupės lyderė BC „Tiketa" nežada sustoti ir prieš antrąjį lygos etapą stiprina savo jėgas. Greta Šniokaitė Lietuvos moterų krepšinio lygos čempione tapo su Vilniaus „Kibirkštis", Utenos „Utena" komandomis. Galima sakyti, nuo šiol ji taps tituluočiausia „Tiketa" komandos žaidėja.

Gretos statistika ne ką mažiau įspūdinga, nei jos komandų pasiekimai. Per visus sezonus LMKL vidutiniškai metė po 11 taškų, atkovodavo po 3 kamuolius bei atlikdavo po 2 rezultatyvius perdavimus, kas tikrai padės Vilniaus ekipai ne tik sustiprinti gynėjų grandį, bet ir pagerinti puolimo rezultatus.

Tiesa, Gretai teko pristabdyti savo karjerą aukščiausioje lygoje, kadangi dar prieš dvejus metus patirtų traumų gydymas užsitęsė.

„Greta patyrė tikrai labai rimtas traumas, kurių gydymas užtruko. Natūralu, kad norint grįžti į buvusį lygį reikės laiko, o tam geriausias būdas prisijungti prie ekipos, kuri neapkrautų dideliu krūviu, kas leis tęsti gydymą ir sistemingą atsistatymą. Kaip viskas klostysis toliau sunku pasakyti, bet neabejojame, kad ji (Greta - aut.past.) bus solidus pastiprinimas mums, žaidžiant antrajame etape, kur susikaus stipriausios lygos komandos. Greta nebuvo pasyvi LMKL žaidėja, faktas, kad profesionalumas greitai neprarandamas, nors suprantame, kad reikės šiek tiek laiko, kol galės žaisti visu pajėgumu, tačiau tam esame pasiruošę ir lauksime tiek, kiek reikės." - apie naująją žaidėją komentavo vyriausiasis Vilniaus BC „Tiketa" treneris Edgaras Matusevičius.

Pirmename, kad šį sekmadienį, 17:20 val., vilnietės namų aikštelėje susikaus su viena grupės favoričių „Kibirkštis" ekipa. Tai bus paskutinės A grupės antro rato rungtynės. Naujoji komandos narė jau bus registruojama šioms rungtynėms, tik trenerio teigimu, jos indėlis šį kartą, greičiausiai, bus tik simboliškas.

Greta Šniokaitė:

Kovingoji Karolina svajoja aplankyti Paryžių ir nekantrauja tapti Mokytoja!

Tue, 12 Dec 2017 15:42:00 +0000

Šiandien svečiuose Jums gerai pažįstama kovingoji Karolina, o mums, mūsų komandos šypsena ir džiugesys :)

Tai gal ir pradėkime nuo klausimo apie šypsena. Kaip čia taip yra, kad tavęs be šypsenos niekada nepamatysi, kas tave įkvepia nuolat šypsotis?

Turbūt nuolatinis noras tobulėti. Taip pat gerai praleistas laikas, galiu drąsiai teigti, jog esu laiminga, nes mane supa tikrai nuostabūs žmonės, o ir pati stengiuosi visada iš savęs išgauti tiek kiek galiu.

O kodėl žaidi krepšinį?

Krepšinis man davė labai daug ir nulėmė begalę sprendimų praeityje, turbūt todėl jį ir tebežaidžiu. Taip pat tai puikus būdas atsipalaiduoti, išsikrauti ir pabėgti nuo kasdienės rutinos

O kokia buvo pirmoji pažintis su krepšiniu. Kiek tau buvo metų? Kokios aplinkybės?

Viskas prasidėjo nuo žaidimų kieme su berniukais, kai dar tik žaisdavome „krokodilą“, o vėliau „orinuką“. Vėliau, 7 klasėje, per kūno kultūros pamoką priėjo mano pirmoji trenerė Rasa Buivydaitė ir pasiūlė lankyti krepšinį, nes jau tada buvau ganėtinai praaugusi savo bendraamžes. Iš pradžių buvo sunku pasivyti komandos drauges, nes jos turėjo krepšinio pagrindus, bet man sekėsi puikiai, svarbiausia, man tai patiko ir mane tai vežė. Nepraleisdavau nei vienos treniruotės.

Ar turi/turėjai krepšinio idealą?

Tikrai taip! Visada norėjau būti kaip mano kraštietė Giedrė Paugaitė. Todėl kiekvienoje komandoje "kovodavau" dėl 11 marškinėlių numerio. Taip pat kiekviena vasarą stebėdavau moterų rinktinės varžybas ir visada jas palaikydavau.

Bet dabar žaidi ne 11, o 22-uoju. Kas pasikeitė?

Kaip ir sakiau, nuo mažens žaidžiau tik 11 numeriu, bet nutiko taip, jog 12 klasėje man pasiūlė žaisti už Šiaulių universiteto komandą, o ten 11 numeris jau buvo užimtas, tad nusprendžiau savo numeri tiesiog padvigubinti ir nuo tada žaidžiu 22 numeriu. Dažnai juokais sakau, jog tai dviguba sėkmė.

Kodėl Tiketos komanda? Kaip joje atsidūrei?

Baigus mokyklą įstojau į Lietuvos Edukologijos universitetą Vilniuje, o krepšinio taip lengvai nesinorėjo paleisti. Kadangi universitete merginų komandos nebuvo, nusprendžiau ieškoti tarp Vilniaus moterų komandų, o paklausiusi pažįstamų patarimų išsiunčiau prašymą tik į Tiketą, kur ir sulaukiau sutikimo ir jaukaus priėmimo. Džiaugiuosi ten, kur dabar esu.

Ar turi kokių ritualų, kurių laikaisi prieš varžybas? O kaip dėl prietarų?

Atvirai pasakius, prietarais netikiu, bet prieš varžybas stengiuosi 1-2 valandas nevalgyti, nes kitaip tai atsiliepia mano žaidimui.

TU prieš/per/po varžybų?

PRIEŠ varžybas dažniausiai klausau motyvuojančios muzikos ir deduosi daiktus į krepšį, tada keliaujų į autobusų stotelę. PER varžybas, dažniausiai stengiuosi palaikyti savo komanda kiek galėdama, šaukiu, net panos gretimai sėdinčios atsitraukia (juokiasi), o žaidžiant stengiuosi visada surinkti kamuolius ar pakartoti metimus, atsitverti. PO varžybų dažniausiai vykstu namo mokytis arba einame su komanda atšvęsti pergalės ir žinoma pavalgyti :D

Kokios tavo stipriosios savybės? Ar turi silpnybių, kurioms negali atsispirti?

Manau, jog į šį klausimą geriausiai atsakytų mano artimieji ir komanda. Bet manau, kad tai būtų - Punktualumas, Užsispyrimas, Geraširdiškumas. Vienintelė mano silpnybė yra skanus maistas, niekada neatsisakysiu skaniai pavalgyti.

Šį sezoną, retai tave galime pamatyti aikštelėje su komanda, kada galima laukti didesnio Karolinos indėlio?

Taip, kad ir kaip bebūtų gaila, šį pusmetį buvau apsikrovusi darbais, tad teko paaukoti keletą varžybų, bet pažadu, kad nuo 2018 metų būsiu aktyvesnė ir dar jus nustebinsiu.

Papasakok, kodėl pasirinkai geografijos studijas, žinant, kad tai nėra labai populiari specialybė?

11-oje klasėje mokykla organizavo kelionę į LITEXPO studijų mugę. Tuo metu dar nežinojau, ką rinktis, o stojimai jau suko galvą (nes laikas bėga taip greitai!). Kadangi mokykloje mėgau geografijos pamokas, ieškojau, kur galėčiau pasiteirauti apie šią specialybę. Labiausiai patraukė LEU stendas, kuriame gavau reikiamos informacijos apie studijas, tad jau 12-oje klasėje žinojau, kad studijuosiu geografija.
Taip pat prie šio pasirinkimo prisidėjo ir mokytojų patarimai, o labiausiai motyvavo tai, jog būnant mokytoju, tu niekada nepasensi, visada privalėsi būti jaunas ir savo mokinių draugas. Tad savo sprendimu visiškai neabejoju iki šiol.

Savanoriavimas užima labai didelę tavo laiko dalį, papasakok apie tai daugiau.

Taip, iš ties daug savanoriauju, viso to tikslas parodyti, jog pinigai nėra vienintelė paskata kažką daryti, o taip pat puikus būdas tobulinti save, kaip asmenybę ir ją auginti. Kiekvienas savanoriavimas, iš tiesų, duoda labai daug: nuo begalinės patirties, savęs tobulinimo, žinių bagažo didinimo iki nuostabių draugų ir akimirkų.

Kokie tavo ateities planai?

Vienas iš pagrindinių planų, tai pabaigti bakalauro studijas ir toliau savanoriauti, tobulinti save, keliauti ir tapti MOKYTOJA!

Jei negyventum Lietuvoje, kokia tai būtų kita šalis?

Manau, kad tai būtų Prancūzija, trokštu aplankyti šia šalį ir žaviuosi jos kultūra. Be to esu romantikė, o Prancūzijoje yra Paryžius... o Paryžius yra meilės miestas... (šypsosi).

O jei galėtum pasirinkti vieną, bet kokią antgamtinę galią, kokia ji būtų? Kodėl?

Hmm.. manau tai būtų teleportacija! Tai puikus pasirinkimas, kadangi galėčiau judėti erdvėje, aplankyti daug pasaulio vietų, o laiko sąnaudos keliaujant būtų išnaudotos dar didesniam kiekiui pasaulio vietų pamatymui teleportuojantis.

Ko palinkėsi sau, komandai ir savo sirgaliams ateinančiais 2018-aisiais metais?

Sau palinkėsiu ištvermės, bendrai komandai ir asmeniškai kiekvienai linkiu neprarasti tikėjimo viena kita ir savimi. O sirgaliams palinkėsiu rasti laiko dažniau ateiti ir palaikyti mūsų komandos varžybų metu. Mums jūsų reikia!

Komandos kapitonė Gytė jėgas išmėgina ne tik krepšinio aikštelėje, bet ir šunų biatlone!

Wed, 29 Nov 2017 13:40:00 +0000

Užsispyrimo ir atkaklumo nestokojanti, ilgametė komandos kapitonė, didelė šunų mylėtoja, keliautoja ir viena komandos TIKETA įkūrėjų Gytė Urniežiūtė šiandien dalinasi mintimis ne tik apie krepšinį. Tačiau natūralu, kai krepšinis užima tokią didelę gyvenimo dalį nuo jo pabėgti neįmanoma, o gal ir nereikia.

Gyte, papasakok kokia buvo tavo pirmoji pažintis su krepšiniu? Kokios aplinkybės lėmė, tavo, kaip krepšininkės karjerą?

Krepšinis mano gyvenime atsirado nuo antrosios klasės. Aišku, kaip ir pridera mergaitei, lankiau muzikos mokyklą, bet taip ir nepavykus išmokti parašyti smuiko rakto, teko jos atsisakyti. Antras bandymas - šokiai, tačiau ir ten nepajutau didelio azarto ir aistros. Tad po dviejų nesėkmingų bandymų, mama nutarė, kad galbūt mane sudomintų krepšinis. Ir neprašovė! Jau kitą dieną viena ėjau į krepšinio treniruotę. Taip ir prasidėjo mano krepšininkės kelias.

Ką tau reiškia žaisti krepšinį dabar, kai jau prabėgo nemažai laiko nuo antros klasės?

Krepšinis - laisvalaikio praleidimo būdas, galimybė pažinti skirtingų tautybių žmones iš įvairių šalių, pabendrauti su jais.

Ar turėjai krepšinio idealą?

Ne, niekada.

Kokios varžybos buvo įsimintiniausios?

Svarstau ar noriu apie jas papasakoti (juokiasi). Na gerai, įsimintiniausios varžybos ir vis dar daugiausiai juoko keliančios, tai buvo varžybos su sporto mokyklos komanda. Likus 10 sekundžių iki varžybų pabaigos, laiminėjome 1 tašku ir dar mūsų kamuolys. Pergalė garantuota. Bet... Komandos draugė iš užribio išmetė kamuolį man, o aš, priėmusi jį, įmetu du taškus... į savo krepšį.... varžybos pralaimėtos 1 tašku. Įsivaizduokite visų reakcijas ir veido mimikas...

O šiaip, tai vienas varžybas išskirti sunku, bet iki šiol su malonumu prisimenu „Tiketos“ 4 sezonus NMKL. Pirmajame sezone iškovojome 4-ąją vietą, antrajame - 3-iąją, trečiajame - 2-ąją, o ketvirtajame tapome lygos čempionėmis. Šie ketveri metai ilgai išliks mano atmintyje.

Jei jau prakalbome apie „Tiketą“, tai šioje komandoje esi nuo pat jos įkūrimo. Ar buvo kada minčių pakeisti komandą?

Neslėpsiu, minčių tikrai buvo, bet matyt, esu gimusi po laiminga žvaigžde ir to daryti neprireikė. Už pirmąjį kartą, esu dėkinga Dovilei, kuri mane perkalbėjo (p.s. Ačiū tau, Dovile), už antrąjį... ai tegul lieka paslaptyje (šypsosi).

Taip pat esi ir tarp tų, kurie atlieka organizainį vaidmenį ir lipdo komandą sezono pradžioje ir jo eigoje. Su kokias sunkumais susiduriate kiekvieno sezono pradžioje?

Nežinau ar tai sunkumai, gal labiau iššūkiai? Kiekvienas sezonas savaip įdmus, kiekvienas naujas žmogus į komandą įneša naujų vėjų ir savo charizmą, todėl norisi ne tik suburti komandą, kuri skintų pergales, bet kartu būtume ir draugėmis už krepšinio aikštelės ribų. Taip jau yra - vieni išeina, o kiti ateina, tačiau mūsų komandoje, manau, yra susiformavę žaidėjų branduolys, kurios mielai aukoja savo laisvalaikį komandai. O kiekvieno naujo sezono pradžioje visada aptariame, kokių pozicijų žaidėjų mums labiausiai trūksta ir bendromis jėgomis jų ieškome.

Viena koja esi ir veteranų krepšinyje, nors Lietuvos veteranų čempionate dar dalyvauti neleidžia amžius, bet tarptautiniuose turnyruose žaidi jau ne vienerius metus. Kuo skiriasi Akvilės lygos kovos nuo veteranų?

Skirtumas, tarp Akvilės lygos ir veteranų, labai didelis. Akvilės lygoje yra komandų ir žaidėjų, kurių tikslas - įrodyti ką jos gali, noras pereiti į aukštesniąją lygą. Tuo tarpu, veteranų krepšinyje, atvažiuoja žmonės, kurie nori ne tik pasportuoti, bet kartu ir gerai praleisti laiką bendraminčių kompanijoje.

Gyte, o kokios tavo stipriosios savybės? Ar turi silpnybių, kurioms negali atsispirti?

Aš visada siekiu geriausio rezultato tiek krepšinio aikštelėje, tiek kitose gyvenimo srityse. Krepšinis išugdė užsispyrimą, norą siekti tik aukščiausių rezultatų, kovoti už kiekvieną centimetrą po saule (juokiasi). O silpnybių, aišku turiu ir nemažai, bet negaliu jų išduoti...

Krepšinis, krepšinis... o ką veiki, kai nežaidi krepšinio?

Dienos metu, nerūdijančio plieno baldų kavinėms įmonėje, dirbu vadybininke, o vakarais skubu į įvarias krepšinio varžybas, kur rašau protokolus, vedu statistiką, kaip sakant, skaičiuoju krepšininkų klaidas (juokiasi).

O laisvalaikiu? Turi hobių?

Pagrindinis mano hobis ir laisvalaikio praleidimo būdas - krepšinis, bet kartą per metus kartu su savo vokiečių aviganiu, Grantu, dalyvaujame šunų biatlono varžybose. Bėgame 8-10 km atkarpą, kur Grantas papildomai turi atlikti įvairias užduotis. Tai labai įdomus užsiemėmimas, reikalaujantis specialaus pasiruošimo tiek man, tiek Grantui.

Ko palinkėtum sau ir savo komandai?

Komanda, siekime pergalių kartu, nes mes visos, kartu ir kiekviena atskirai, esame labai svarbios komandai. Pasidžiaukime ne tik didelėmis pergalėmis aikštelėje, bet ir už jos ribų, mažais asmeninias pasiekimais. O sau palinkėsiu dar ilgai žaisti krepšinį ir sutikti vis naujų žmoniu, kurie kiekvieną kartą atneša kažką naujo į mano gyvenimą.

Ir pabaigai, ar turi kokių ritualų ar prietarų, prieš varžybas?

Nei prietarų, nei ritualų neturiu, į krepšinio aikštelę einu gerai praleisti laiko! :)